- viekutas
- víekutas sm. (3a) Š, FrnW; Rtr, KŽ žr. viekutė: 1. P.Skar, NdŽ, Sv. 2. Pnm, Km, Užp Nelįsk an kiaulės, viekutaĩs apkibsi Sdk. Gyvuliai viekutų̃ apstoti Ds. ^ Pilna troba viekutų (šakos) Pnd. 3. Ukm miežio akuotas.
Dictionary of the Lithuanian Language.
